- pypti
- 1 pỹpti, -ia (-sta), -ė (-o) intr. K; R, MŽ 1. ciepti, ciepsėti: Įkrito vištalaitis į arklio pėdą i pỹpa nebišlipdamas Vvr. Kur čia antukai pỹpia? Dkš. Vištyčiai pỹpia, kad ėsti noria J. Peslys pỹpia lakstydamas Btg. Tę vabalai mėgdavo pỹpt, pỹpt Pžrl. Pylučiai pyp MitI53. Išnešk laukan tą pyplį, mažum nustos pỹpęs Mrs. Jei volungė pakrašty miško pypia, tai gali tikėtis lytaus šiandie, rytoj, jei giliau, tai tik į trečią dieną LTR(Rs). Pỹpk nepỹpk – kepsiu ir valgysiu (sakęs vaikas, žaltį žuvimi palaikęs) Kp. Ne varlė, ratu prispausta, pypia B. Pypia it varlė po tekiniu LMD(Mc). Pypia kaip šuva po virvelinės pirties (sumuštas) LTR(Kp). 2. plonu balsu kalbėti, šaukti, spiegti: Jei smarkiai negali šaukti, tai nors pypte pypia Šmk. Pypiáu, šaukiau iš gerklės galo, nėkas nė balso Krkl. Pypi kaip ant šimto dvidešimt Br. 3. verkti: Knėbštelėjau biškelį, ir paleido vaikas pỹpti Vvr. Vaikutis, į jakę suvyniotas, pypia, labai gailiai pypia K.Bor. Pažiūrėk, ko tas vaikas pypia, gal valgyt nori Ūd. 4. švilpti: Vėjas pyp MitI53. Paleistas garas pypdamas ėjo iš vamzdžių J.Balč. ║ KBII153 dūduoti: Man pỹpia ausis K. Kas ten taip pypė? PrL. 5. nutrūkstamais garsais signalizuoti: Ta mašina ka pỹpia, ka pỹpia! Bgt. Zvimbia ūžia gatvėse, lekia mašinos, didelės ir mažos, pypia, cypia, kriokia J.Dov. \ pypti; atpypti; nupypti; papypti; parpypti; prapypti
Dictionary of the Lithuanian Language.